- pusdžiūvis
- pùsdžiūvis, -ė adj. (1) NdŽ 1. kiek apdžiūvęs, drėgnumo netekęs: Pusdžiūvį sūrį miklu vadinam Ggr. Pùsdžiūvis šienas, negal da[r] vežti Šts. Suvežė pùsdžiūvį šieną, ir sušuto Sb. Lytotą vasarą ne vienam priseina susivežti šieną pusdžiūvį rš. 2. pradėjęs džiūti, sausuoliu darytis: Jeigu ir pamatai kokį medį apkrampotą, pusdžiūvį... I.Simon. Šita jau pùsdžiūvė obelis Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.